Vienas iš žmogaus sveikatai ir darbingumui įtakos turinčių veiksnių yra aplinkos triukšmingumas.
Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys, skatinantis ligų atsiradimą ir progresavimą.
Triukšmo sukeliami sveikatos sutrikimai:

• klausos pažeidimai;
• miego sutrikimai;
• fiziologinių funkcijų sutrikimai;
• psichikos sutrikimai;
• socialiniai bei elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir kt.);
• širdies ritmo, raumenų tonuso, smegenų elektrinio aktyvumo pokyčiai;
• padidinta emocinė įtampa;
• formuojasi neurozės;
• didėja miokardo infarkto rizika.

Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo pobūdžio, poveikio laiko ir trukmės.

Augant miestams, pramonei, daugėjant transporto priemonių, vis labiau plečiasi akustinio diskomforto zonos.
Vakarų Europos miestuose apie 25% gyventojų skundžiasi transporto keliamu triukšmu. Gatvių eismo keliamas didesnis nei 65 dBA triukšmas susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos rizika. Todėl Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos valstybės jau nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio susirūpino savo piliečių sveikata ir triukšmingas teritorijas (pirmiausia geležinkelius ir greitkelius) pradėjo atitvėrinėti triukšmo barjerais.